- pagieža
- pagíeža dkt. Žvel̃gti su pagíeža.
.
pagieža
Look at other dictionaries:
pagieža — sf. (1) DŽ, pagiežà (3b) K; MŽ380 nepasitenkinimas, pyktis: Tu gyvas tik piktumu ir pagieža V.Kudir. Kažkokia keista pagieža kilo mano krūtinėje I.Simon. Tavo akys pagieža liepsnoja V.Krėv. Ir tai buvo ne pagiežos ar neapykantos jausmas, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
dakūčioti — ×dakū̃čioti, ioja, iojo (sl.), dakùčioti, dakučioti, ioja, iojo [K] 1. intr. įgristi, įkyrėti: Ale tu, vaikeli, man ir dakū̃čiojai iki gyvam kaului Mrs. Kad kãčiula, dakùčioja man J. Su pagieža ... dakūčioja SE61. 2. tr. varginti, kankinti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlieti — 1 išlieti, ja (ìšleja), jo tr. 1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išliek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išlieja iš debesų visą vandenį J. Tada… … Dictionary of the Lithuanian Language
juoksmas — juõksmas sm. (4) Ls, Š; M, Ak žr. juokas 1: Man po visam ne juõksmas ant širdies KII1. Pikčiurnienė nusijuokė su panieka, su pagieža, bet vis dėlto tame pačiame juoksme girdėjosi kažkoks bejėgiškas virpėjimas I.Simon. Lauke skambėjo Gaidienės… … Dictionary of the Lithuanian Language
nistijimas — sm. kerštas; pagieža … Dictionary of the Lithuanian Language
pageižimas — sm. pagieža: Ant pageižimo piktadėjams ir ant šlovės gerųjų Vln42. geižimas; pageižimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pagiežikas — pagiežìkas, ė smob. (2) kas jaučia pagiežą: Net vartus uždarė, bijodamas žmogžudžių ir pagiežikų V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
pakerštas — pãkerštas sm. (1) kerštas, pyktis, pagieža: An pãkeršto ans padarė Škn. Anus surydė iš pãkeršto – liežuvius suvedžiojo Škn. Vilkas ant jos pakerštą turėjęs ir apskundęs LTI43. Tarp anų pãkeršto nebuvo Akm … Dictionary of the Lithuanian Language
panistijimas — sm. kerštas; pagieža: Duokiem išvysti tavo panistijimą ant jų BBJer20,12. nistijimas; panistijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pasišiaušėlis — 2 pasišiaušėlis, ė smob. (1) 1. KII215, I kas pasišiaušęs, susivėlęs, sutaršytais plaukais: Eik jau, pasišiaušėli, nebegali nė plaukų susišukuot! Ds. Susiprizavo kaip ir pasišiaušėlė – kad negražu! Slm. Sušukuok pasišiaušėlį vaikelį Grž. Koks tas … Dictionary of the Lithuanian Language
